Buriavimas turi savą kalbą. Jei tik pradedate domėtis jachtomis arba norite suprasti patyrusių buriuotojų vartojamus žodžius, pagrindinius jūrinius terminus išmanyti būtina. Šiame žodyne nuo A iki Z surinkome 50 svarbiausių buriavimo terminų ir aiškius jų paaiškinimus. Perskaitę atskirsite laivapriekį nuo laivagalio, kairįjį bortą nuo dešiniojo borto ir žinosite, ką daryti išgirdę komandą rifuoti grotą ar pasiruošti vendui.

Laivagalio kryptimi (aft)

Laivagalio kryptimi (aft) – laivo gale arba laivagalio kryptimi. Jei sakoma, kad kas nors yra aft, tai yra arčiau laivagalio. Pavyzdžiui, galinė kajutė yra miegamoji patalpa jachtos gale. Priešinga kryptis – pirmyn, laivapriekio link. Terminas vartojamas tiksliai nurodant įrangos vietą ar judėjimo kryptį.

Inkaras

Tai sunkus, dažniausiai metalinis kablio ar plūgo formos įtaisas, lynu arba grandine sujungtas su laivu ir skirtas laivui išlaikyti vienoje vietoje. Nuleistas ant dugno inkaras į jį įsikabina ir neleidžia laivui dreifuoti dėl vėjo ar srovės. Inkaras būtinas norint saugiai stovėti įlankoje ar inkaravietėje, kai laivas nepririštas prie krantinės ar švartavimosi plūduro. Prieš jį nuleidžiant įvertinami gylis, dugno pobūdis ir erdvė suptis.

Vimpelinis (menamasis) vėjas

Vimpelinis, arba menamasis, vėjas – judančiame laive juntamas vėjas, susidarantis iš tikrojo vėjo ir paties laivo judėjimo sukelto oro srauto. Pavyzdžiui, jei tikrasis vėjas pučia 10 mazgų greičiu, o laivas plaukia pavėjui 5 mazgų greičiu, denyje juntamas vimpelinis vėjas gali siekti tik 5 mazgus, nes laivas juda kartu su vėju. Plaukiant prieš vėją vimpelinio vėjo greitis, priešingai, padidėja. Skirtumą tarp vimpelinio ir tikrojo vėjo svarbu suprasti tinkamai derinant bures. Šiuolaikiniai prietaisai gali rodyti abu vėjo dydžius atskirai.

Jachtos nuoma be įgulos (bareboat)

Jachtos nuoma be įgulos – nuomos būdas, kai išsinuomojamas tik laivas, be profesionalaus kapitono ir įgulos. Tokiu atveju jūs arba kitas jūsų grupės narys tampa kapitonu ir atsako už jachtos valdymą bei navigaciją. Šį variantą dažniausiai renkasi patyrę buriuotojai, turintys reikiamą galiojančią kvalifikaciją ir norintys laivą valdyti patys. Jei niekas iš grupės neturi teisės ar gebėjimų vairuoti jachtą arba norite ilsėtis, rinkitės jachtos nuomą su kapitonu ar visa įgula. Nuomininkas taip pat planuoja maršrutą ir priima kasdienius saugos sprendimus.

Halfindas (šoninis kursas)

Halfindas – buriavimo kursas, kai vėjas pučia tiesiai į laivo šoną, statmenai korpusui. Vėjo kryptis su plaukimo kryptimi sudaro 90° kampą. Tai paprastai vienas greičiausių ir patogiausių buriavimo kursų: burės išleidžiamos maždaug iki pusės, o laivas pasvyra vidutiniškai. Daugelis buriuotojų mėgsta šį kursą, nes jachta juda greitai, tačiau nepasvyra tiek, kiek plaukdama aštriau į vėją. Burės tiksliau suderinamos stebint jų vilnonius vėjo indikatorius.

Gultas arba švartavimosi vieta

Angliškas terminas berth buriavime turi dvi pagrindines reikšmes. Pirma, tai gultas – lova ar miegamoji vieta laive. Pavyzdžiui, jachtoje gali būti du dviguliai gultai kajutėse ir papildomi gultai salone. Antra, tai laivui skirta švartavimosi vieta prieplaukoje. Tokia vieta marinoje gali būti rezervuojama nakčiai. Taigi abiem atvejais kalbama apie poilsio vietą – vienu atveju įgulai, kitu laivui. Rezervuojant verta patikslinti, kuri termino reikšmė turima omenyje.

Biminis (saulės tentas)

Biminis – ant metalinio rėmo virš kokpito ištemptas audeklo tentas, saugantis nuo saulės ir iš dalies nuo lietaus. Karštose ir saulėtose vietovėse jis padeda patogiau leisti laiką denyje. Biminis įprastas Viduržemio jūros ir Karibų regione nuomojamose jachtose: po juo galima mėgautis vėjeliu neperkaistant saulėje. Prieš plaukiant labai stipriu vėju tentą gali tekti sulankstyti.

Gikas

Tai horizontalus prie stiebo pritvirtintas skersinis, laikantis pagrindinės burės apatinę kraštinę. Jis padeda išlaikyti ir formuoti grotą, o keičiant kursą juda iš vieno borto į kitą. Giko kampas vėjo atžvilgiu valdomas groto šotu. Giko atotampa laiko giką nuleistą, ypač plaukiant pavėjui, kad burė išlaikytų tinkamą formą ir gikas netikėtai nepakiltų ar nepersimestų. Per halsą gikas gali labai greitai perskrieti virš kokpito, todėl įgula turi saugoti galvas ir nestovėti jo kelyje. Kapitonas prieš kiekvieną manevrą turėtų aiškiai perspėti apie judantį giką.

Laivapriekis

Tai priekinė laivo dalis, pirmoji skrodžianti vandenį. Atsisukę į laivapriekį žiūrite pirmyn, į įprastą laivo judėjimo kryptį. Šį terminą būtina žinoti norint suprasti nurodymus laive, pavyzdžiui, „inkaras laikomas laivapriekyje“. Priešinga laivo dalis yra laivagalis. Laivapriekyje dažnai tvirtinamas forštagas, laikantis priekinę burę, inkaro ritinys ir švartavimo klampės. Dirbant šioje vietoje reikia saugotis slydimo ir įtemptų lynų.

Gelbėjimosi kilpa (bowline)

Gelbėjimosi kilpa – klasikinis jūrinis mazgas, kuriuo lyno gale surišama nekintamo dydžio kilpa. Angliškai jis vadinamas bowline. Apkrautas mazgas neslysta ir stipriai neužsiveržia, todėl vėliau jį palyginti lengva atrišti. Buriuotojai gelbėjimosi kilpa pririša šotą prie priekinės burės šotinio kampo arba apjuosia lyną aplink stulpelį ar kitą atramą. Dėl patikimumo tai vienas pirmųjų mazgų, kurių mokosi pradedantieji. Mazgą verta mokėti surišti greitai ir abiem rankomis.

Bakštagas (platus pavėjinis kursas)

Bakštagas – buriavimo kursas, kai vėjas pučia į laivo užpakalinę šoninę dalį. Laivas plaukia įstrižai pavėjui, maždaug 135° kampu tikrojo vėjo krypties atžvilgiu. Tai greitas ir gana stabilus kursas, dažnai tik šiek tiek lėtesnis už halfvindą. Burės išleidžiamos beveik iki galo, kad pagautų iš šono ir užpakalio pučiantį vėją. Dėl patogumo ir greičio bakštagas ypač malonus plaukiant pavėjui esančio tikslo link. Vairininkas vis tiek stebi gūsiais besikeičiantį vimpelinį vėją.

Apsivertimas (overkilis)

Apsivertimas – būsena, kai laivas vandenyje atsigula ant šono arba apsiverčia dugnu į viršų. Mažos burvaltės ir švertbotai gali apsiversti per daug pasvirę arba patekę į stiprų vėjo gūsį; jų stiebas tuomet atsiduria vandenyje. Įgulos mokomos tokias valtis atversti. Didesnės burinės jachtos įprastomis sąlygomis visiškai apsiverčia labai retai: sunkus kilis užtikrina stovumą ir padeda laivui atsitiesti po stipraus vėjo ar bangos sukelto pasvirimo. Gelbėjimosi liemenės turi būti dėvimos dar prieš kylant pavojui.

Katamaranas

Tai burlaivis su dviem lygiagrečiais, vienodo dydžio korpusais, sujungtais deniu arba konstrukciniu rėmu. Katamaranai populiarūs tarp jachtų nuomotojų, nes yra stabilūs ir erdvūs. Jie po burėmis paprastai pasvyra mažiau nei vienkorpusės jachtos, todėl gali būti patogesni linkusiems į jūrligę. Didelis plotis suteikia daugiau vietos salone ir denyje, o pavėjui katamaranai dažnai plaukia greitai. Kita vertus, prieš vėją juos valdyti gali būti sudėtingiau, o dėl pločio švartavimosi vieta marinoje paprastai kainuoja daugiau. Renkantis katamaraną ar vienkorpusę jachtą verta palyginti erdvę ir stabilumą su klasikiniu buriavimo pojūčiu. Du varikliai taip pat palengvina manevravimą ankštame uoste.

Jei norite daugiau sužinoti apie katamaranus, skaitykite mūsų straipsnį „Katamaranas ar vienkorpusė jachta: ką rinktis?“.

Klampė

Tai metalinė arba plastikinė detalė ant laivo ar krantinės, prie kurios tvirtinamas lynas. Dažniausiai ji primena priekalą arba skersinį su dviem rageliais. Lynas aplink klampę vedamas aštuoniuke ir baigiamas fiksuojamąja kilpa. Jachtos klampės naudojamos švartovams, falams, šotams ir kitiems lynams tvirtinti. Tai paprasta, bet labai svarbi įranga: tinkamai užfiksuotas lynas laiko bures, fenderius ar patį prišvartuotą laivą reikiamoje padėtyje. Apkrauto lyno negalima vynioti aplink plaštaką.

Aštrus beidevindas

Aštrus beidevindas – plaukimas kiek įmanoma aštriau prieš vėją, stipriai pritraukus bures. Paprastai laivapriekis nukreipiamas maždaug 30–45° nuo vėjo krypties – tai mažiausias kampas, kuriuo dauguma burlaivių dar gali plaukti. Grotas ir stakselis šotais pritraukiami beveik iki galo, o dėl vėjo spaudimo laivas gali gerokai pasvirti. Norint pasiekti prieš vėją esantį tikslą, plaukiama zigzagais ir atliekama vendų serija: per kiekvieną vendą laivapriekis kerta vėjo kryptį, o vėjas pereina į kitą bortą. Per stipriai pritrauktos burės nebūtinai padidina laivo greitį.

Grimzlė

Tai vertikalus atstumas nuo vandens paviršiaus iki žemiausios po vandeniu esančios laivo korpuso dalies. Jei jachtos grimzlė yra 2 metrai, jai reikia bent 2 metrų gylio, kad neatsitrenktų į dugną. Grimzlę svarbu žinoti planuojant maršrutą: didelės grimzlės laivas negali saugiai įplaukti į kai kurias seklias įlankas ar marinas, o mažesnės grimzlės laivas gali priplaukti arčiau kranto. Katamaranų grimzlė dažnai mažesnė nei vienkorpusių jachtų, nes jų stovumui nereikia gilaus balastinio falškilio. Prie faktinės grimzlės navigatorius visuomet prideda saugos atsargą.

Fenderis (atmušas)

Fenderis, arba atmušas – apsauginė pagalvė, kabinama tarp laivo ir krantinės arba tarp dviejų laivų, kad korpusai nesusibraižytų ir nebūtų apgadinti. Fenderiai dažniausiai gaminami iš pripučiamo vinilo arba putplasčio ir pakabinami ten, kur laivas gali liestis su krantine ar kitu laivu. Ruošiantis švartuotis jie iškabinami išilgai reikiamo borto, kad sugertų smūgį. Kiekvienoje nuomojamoje jachtoje yra fenderių komplektas, o įgula prieš švartavimą turi nustatyti tinkamą jų aukštį ir vietą. Po manevro nereikalingus fenderius dera sutvarkyti denyje.

Burės susukimas

Burės susukimas – burės suvyniojimas arba sutvarkymas jos nenaudojant. Burė gali būti susukama aplink štagą ar profilį arba sudedama prie giko. Daugelyje šiuolaikinių jachtų įrengta stakselio, o kartais ir groto susukimo sistema: patraukus valdymo lyną burė išvyniojama arba suvyniojama. Taip galima sumažinti burių plotą nekovojant su plazdančiu audeklu. Pavyzdžiui, ant forštago susukamas stakselis nenaudojamas lieka tvarkingai suvyniotas. Tinkamai susuktos burės yra apsaugotos nuo vėjo stovint nuleidus inkarą ar baigus dienos plaukimą. Valdymo lynas turi vyniotis tvarkingai ir likti neįsipainiojęs.

Kambuzas (laivo virtuvė)

Kambuzas – virtuvė laive. Joje paprastai būna viryklė, dažnai įtaisyta kardano pakaboje, kad laivui pasvirus išliktų horizontali, taip pat kriauklė ir vietos maistui bei indams laikyti. Kambuzas nedidelis, bet erdvė jame išnaudota praktiškai. Nuomojamose jachtose jis dažniausiai įrengtas po deniu, šalia salono. Jūroje gaminti reikia atsargiai: saugokite atvirą liepsną, o karštus puodus pritvirtinkite taip, kad laivui siūbuojant jie nenuslystų nuo viryklės. Daiktus ir dureles prieš išplaukiant būtina patikimai užfiksuoti.

Jei nenorite gaminti laive, peržiūrėkite mūsų buriuotojų pamėgtų restoranų sąrašą.

Falas

Tai lynas, kuriuo burė pakeliama ir nuleidžiama. Falai eina stiebu arba palei forštagą ir tvirtinami prie viršutinio burės, falinio, kampo. Groto falas kelia grotą stiebu, o stakselio falas – priekinę burę palei forštagą. Falai gaminami iš mažai tįstančių lynų arba troso, kad pakelta burė išliktų tinkamai įtempta. Šiuolaikinėse jachtose falai dažnai nuvedami iki kokpito ir įtempiami gerve. Išgirdus kapitono komandą kelti grotą, reikia pasirinkti būtent groto falą. Prieš keliant burę patikrinama, ar falas niekur neapsisukęs.

Galjūnas (laivo tualetas)

Galjūnas – laivo tualetas arba nedidelė patalpa, kurioje jis įrengtas; joje dažnai būna ir praustuvas, kartais dušas. Angliškas terminas head atsirado senuosiuose burlaiviuose, kuriuose tualetas būdavo laivapriekyje. Šiuolaikinėje jachtoje tualetas dažnai nuleidžiamas rankine arba elektrine pompa, todėl prieš naudojant svarbu išklausyti instrukciją. Jei kas nors sako „einu į galjūną“, kalbama apie tualetą, o ne laivapriekį.

Laivo pasvirimas (krenas)

Laivo pasvirimas, arba krenas – burlaivio pasvirimas į vieną bortą dėl vėjo spaudimo į bures. Burėms kuriant trauką laivas svyra nuo vėjo; nedidelis pasvirimas buriuojant yra normalus. Pavyzdžiui, pučiant stipresniam vėjui aštriu beidevindu plaukianti jachta gali pasvirti 15–30°. Jei pasvirimas tampa per didelis, burių plotas sumažinamas jas rifuojant arba pakeičiamas kursas. Kilinės jachtos pritaikytos pasvirti: balastinio kilio svoris priešinasi vėjo jėgai ir padeda išvengti apsivertimo.

Vairavimo postas (helm)

Vairavimo postas, arba helm – vieta ir įranga, iš kurios valdomas laivo kursas. „Perimti vairą“ reiškia pradėti vairuoti. Daugelyje jachtų vairininkas suka vairaratį, o šis pasuka po vandeniu esančią vairo plunksną. Mažesnėse burvaltėse vietoj vairaračio naudojamas rumpelis – prie vairo plunksnos pritvirtinta svirtis. Žodis helm gali reikšti ir patį vairaratį ar rumpelį, ir visą vairavimo vietą kokpite. Jei kapitonas paprašo prižiūrėti vairą, reikia išlaikyti nustatytą kursą. Per vendą komanda reiškia, kad vairas nukreipiamas pavėjui, kad laivapriekis kirstų vėją.

Korpusas

Tai pagrindinė laivo dalis, plūduriuojanti vandenyje. Jį sudaro povandeninė dugno dalis ir laivo šonai; korpuso forma suteikia laivui plūdrumą. Ties denio kraštu dažnai įrengiamas denio bortelis, padedantis tvirtinti lynus ir saugiau judėti įgulai. Stiebas, burės ir kita įranga montuojama virš korpuso. Korpusai gaminami iš stiklo pluošto, medienos, metalo ir kitų medžiagų. Korpuso forma, ilgis ir masė lemia laivo greitį, valdymą bei vidaus erdvę: ilgas siauras korpusas gali būti greitesnis, o platus – stabilesnis ir erdvesnis. Dauguma burlaivių turi vandentalpinį korpusą, kuris skrodžia ir nustumia vandenį, o ne slysta jo paviršiumi kaip glisuojantis korpusas.

Stakselis (priekinė burė)

Stakselis – trikampė priekinė burė priešais stiebą. Kartu su grotu ji sukuria laivą varančią jėgą. Stakselis keliamas palei forštagą, o jo kampas valdomas dviem šotais, vedamais į abu bortus. Šotai tvirtinami prie apatinio užpakalinio, šotinio, burės kampo. Nedidelė priekinė burė vadinama stakseliu, o didesnė, persidengianti su stiebu – genuja. Komanda „derinti stakselį“ reiškia šotu nustatyti tinkamą burės kampą vėjo atžvilgiu. Daugelyje kreiserinių jachtų priekinė burė susukama aplink forštagą ir pučiant stipriam vėjui gali būti iš dalies suvyniota. Stakselis ypač svarbus plaukiant prieš vėją.

Halsas (posūkis pavėjui)

Halsas – manevras, per kurį plaukiant pavėjui laivagalis kerta vėjo kryptį, o vėjas pereina iš vieno borto į kitą. Tai priešingas manevras vendui, kai vėjo kryptį kerta laivapriekis. Halsas atliekamas keičiant kursą, kai vėjas pučia iš užpakalinės laivo dalies. Per manevrą grotas ir gikas stipriai persimeta į kitą bortą, todėl šotą būtina valdyti, o įgulą iš anksto perspėti pasilenkti. Kontroliuojamas halsas yra įprastas plaukimo pavėjui manevras, tačiau netyčinis giko persimetimas gali būti pavojingas. Todėl plaukiant pavėjui visada stebima giko padėtis.

Falškilis (jachtos kilis)

Falškilis – didelė, peleką primenanti konstrukcija daugumos burlaivių dugne, didinanti stovumą ir mažinanti šoninį dreifą. Kilinėse jachtose falškilyje dažnai sutelktas sunkus švino ar geležies balastas, atsveriantis vėjo spaudimą į bures ir padedantis laivui atsitiesti. Falškiliai būna įvairių formų – trumpi, ilgi ar su balastine bulba – tačiau jų paskirtis panaši. Tekėdamas aplink falškilį vanduo sukuria keliamąją jėgą, kuri padeda jachtai plaukti prieš vėją. Renkantis nuomojamą jachtą svarbu patikrinti falškilio lemiamą grimzlę: gilesnis falškilis dažnai pagerina buriavimo savybes, bet jam reikia gilesnio vandens.

Įdomu: daugiakorpusiuose laivuose, pavyzdžiui, katamaranuose, sunkaus falškilio nėra – jų stovumą užtikrina didelis plotis.

Mazgas (greičio vienetas)

Mazgas – jūroje naudojamas greičio vienetas, lygus vienai jūrmylei per valandą. Vienas mazgas yra maždaug 1,852 km/val. arba 1,15 mylios per valandą. Jei laivas plaukia 6 mazgų greičiu, tai yra apie 6,9 mylios per valandą, arba 11 km/val. Mazgais nurodomas laivų ir vėjo greitis. Pavadinimas atsirado tais laikais, kai greitis buvo matuojamas į vandenį leidžiamu lynu su vienodais tarpais surištais mazgais. Kadangi mazgas jau reiškia jūrmylę per valandą, sakoma „plaukiame 5 mazgų greičiu“, o ne „5 mazgų per valandą“. Greitam perskaičiavimui: 1 mazgas ≈ 1,15 mylios per valandą, taigi mazgai × 1,15 ≈ mylios per valandą.

Pavėjinė pusė

Pavėjinė pusė – nuo vėjo esanti, užuovėjinė laivo pusė arba kryptis pavėjui. Ji priešinga priešvėjinei pusei. Jei vėjas pučia į dešinįjį bortą, kairysis bortas yra pavėjinis. Pasvirusio burlaivio pavėjinis bortas būna žemiau, arčiau vandens, o priešvėjinis – aukščiau; įgula gali persėsti į priešvėjinę pusę laivui išlyginti. Pavėjinis krantas yra krantas, kurio link vėjas stumia laivą, todėl dreifuojant jis gali būti pavojingas. Buriuotojai nuolat stebi, kas yra prieš vėją ir kas pavėjui, nes tai svarbu valdant laivą ir laikantis prasilenkimo taisyklių.

Grotas (pagrindinė burė)

Grotas – pagrindinė ir dažniausiai didžiausia šiuolaikinės jachtos burė, iškelta prie stiebo ir laikoma giko. Ji yra išilginė burė, orientuota laivo ilgio kryptimi nuo laivapriekio į laivagalį, ir dažniausiai trikampė. Grotas sukuria didelę varomosios jėgos dalį, ypač plaukiant prieš vėją. Jo kampas valdomas groto šotu, o forma – giko atotampa, apatinės škatorinos įtempikliu ir kitomis reguliavimo priemonėmis. Komanda „derinti grotą“ reiškia sureguliuoti šotą ir burės formą. Pučiant stipriam vėjui grotas rifuojamas – jo plotas sumažinamas dalį burės nuleidžiant arba suvyniojant. Tinkamai suderinti grotas ir stakselis padeda jachtai plaukti subalansuotai bei efektyviai.

Stiebas

Tai aukštas vertikalus laivo skersinis, kylantis nuo denio ir laikantis bures. Dauguma burlaivių turi vieną stiebą, o kečai, jolai ar škunos – du arba daugiau. Kelių stiebų laive arčiausiai laivapriekio esantis stiebas vadinamas priekiniu; jis laiko priekinę takelažo ir burių dalį. Prie stiebo keliama pagrindinė burė, o jo viršuje tvirtinamas forštagas, laikantis stakselį. Šiuolaikiniai stiebai dažniausiai gaminami iš aliuminio arba anglies pluošto, seniau – iš medienos. Vantai ir štagai laiko stiebą vertikalų ir įtemptą. Stiebo viršūnėje montuojami prietaisai bei žibintai, o apačioje jis remiasi į stepsą. Laivui pasvirus stiebas taip pat pasvyra, tačiau yra suprojektuotas atlaikyti burių apkrovas. Visą takelažą būtina reguliariai tikrinti, nes stiebo netektis jūroje yra rimta avarija.

Nelaimės signalas „Mayday“

„Mayday“ – aukščiausio lygio nelaimės šauksmas radijo ryšiu, vartojamas tik tada, kai gresia rimtas ir neišvengiamas pavojus žmogaus gyvybei ar laivui. Per VHF radiją išgirdus „Mayday, Mayday, Mayday“, laivas arba žmogus gali skęsti, degti, būti sunkiai sužeistas ar jam gali reikėti neatidėliotinos pagalbos. Pavadinimas siejamas su prancūzų m’aidez – „padėkite man“. Signalas kartojamas tris kartus, kad būtų aiškiai atpažintas. Mažesnio skubumo, bet neatidėliotinai situacijai vartojamas „Pan-Pan“, o saugos ar navigaciniam pranešimui – „Sécurité“. Mokėjimas tinkamai perduoti „Mayday“, nurodyti vietą ir nelaimės pobūdį gali išgelbėti gyvybę.

Vienkorpusis laivas

Vienkorpusis laivas – laivas su vienu korpusu, priešingai nei daugiakorpusis katamaranas ar trimaranas. Įprasta burinė jachta dažniausiai yra vienkorpusė. Jos stovumą užtikrina korpuso forma ir balastas sunkiame kilyje, todėl buriuodama jachta pasvyra, o vėjui susilpnėjus atsitiesia. Vienkorpusės jachtos suteikia klasikinį buriavimo pojūtį, gerai skrodžia bangas ir paprastai lengviau plaukia aštriai prieš vėją nei katamaranai. Tačiau tokio pat ilgio vienkorpusėje jachtoje dažniausiai mažiau gyvenamosios erdvės, o pasvirimas ne visiems patogus. Ji dažnai vikresnė atliekant vendą ir gali plaukti mažesniu kampu į vėją. Renkantis vienkorpusę jachtą ar katamaraną verta įvertinti norimą komfortą ir buriavimo pobūdį.

Švartavimas

Tai laivo pritvirtinimas prie stacionaraus taško, nenaudojant savo inkaro. Dažnai tai reiškia prisirišimą prie švartavimosi plūduro, kurio lynas ar grandinė nuolat sujungta su dugne esančiu svoriu ar inkaru. Uostuose ir įlankose tokius plūdurus galima išsinuomoti arba naudoti pagal vietos taisykles. Paimant švartavimosi plūdurą, jo lynas, arba vimpelas, iškeliamas ir pritvirtinamas prie laivapriekio klampės. Laivapriekio švartovas padeda laivą pritvirtinti ir valdyti prie krantinės. Švartavimu taip pat vadinamas prisirišimas prie krantinės ar kito laivo. Tinkamai prišvartuotas laivas nedreifuoja, o įrengti plūdurai apkrautose vietose dažnai mažiau žaloja dugną nei daugybė atskirai leidžiamų inkarų.

Jūrmylė

Tai jūrų ir oro navigacijoje naudojamas atstumo vienetas, lygus 1 852 metrams, arba 1,852 km, ir maždaug 1,1508 sausumos mylios. Jūrmylė siejama su Žemės apskritimu ir atitinka vieną platumos minutę. Žemės apskritimas dalijamas į 360 laipsnių, o kiekvienas laipsnis – į 60 minučių, todėl viena lanko minutė jūrlapyje atitinka vieną jūrmylę. Pavyzdžiui, 1 minutės platumos skirtumas tarp dviejų taškų reiškia 1 jūrmylės atstumą. Greitis jūroje matuojamas mazgais: 1 mazgas lygus 1 jūrmylei per valandą. Jei sala yra už 10 jūrmylių, o laivas plaukia 5 mazgais, idealiomis sąlygomis kelionė truks apie 2 valandas.

Norite daugiau sužinoti apie jūrmylę? Skaitykite mūsų straipsnį.

Kairysis bortas

Kairysis bortas – kairė laivo pusė žiūrint pirmyn, laivapriekio link. Stovint jachtoje veidu į laivapriekį viskas kairėje yra kairiajame borte. Naktį šį bortą žymi raudonas navigacinis žiburys, o dešinįjį – žalias. Angliškas terminas port siejamas su ta senųjų laivų puse, kuria jie būdavo priglaudžiami prie uosto krantinės, kad nebūtų pažeistas kitame borte buvęs vairo irklas. Komanda sukti į kairįjį bortą reiškia vairuoti kairėn, o nurodymas pririšti valtį kairiajame borte – pasirinkti būtent tą laivo pusę. Kairė ir dešinė laive visada nustatomos žiūrint į laivapriekį.

Burių rifavimas

Burių rifavimas – burės ploto sumažinimas sustiprėjus vėjui. Burė iš dalies nuleidžiama arba susukama, kad vėjas veiktų mažesnį audeklo plotą. Pavyzdžiui, galima įrišti pirmąjį groto rifą, sumažinant jo plotą maždaug 30 %, ir dalį stakselio suvynioti. Groto rifavimo taškai ir lynai leidžia apatinę burės dalį pritvirtinti prie giko. Buriuotojai laikosi taisyklės rifuoti anksti, nes neperkrautas laivas plaukia greičiau, patogiau ir yra lengviau valdomas. Tinkamai surifuota jachta mažiau pasvyra. Rifavimas yra įprasta burių valdymo ir saugumo procedūra, kurią prireikus atlieka ir patyrę buriuotojai.

Vairo plunksna

Vairo plunksna – po vandeniu laivagalyje esanti plokščia vertikali detalė, kuria keičiamas laivo kursas. Pasukus vairaratį arba rumpelį plunksna pakreipiama į vieną ar kitą pusę, o pro ją tekantis vanduo pasuka laivą. Dažnai ji įrengta už kilio; mažesnėse burvaltėse gali būti pakabinta ant tranco. Dideliu greičiu per stipriai pasukta vairo plunksna sukuria pasipriešinimą ir veikia kaip stabdis, todėl vairuojama mažais, tolygiais judesiais. Vairo gedimas ar praradimas yra rimta avarija, nes be jo laivą valdyti labai sunku. Todėl šią įrangą būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti.

Fordevindas (plaukimas pavėjui)

Fordevindas – plaukimas, kai vėjas pučia tiesiai arba beveik tiesiai iš laivagalio. Tai kursas maždaug 180° nuo vėjo krypties. Plaukiant visiškai pavėjui burės išleidžiamos iki galo, kartais po vieną į skirtingus bortus – tokia padėtis vadinama plaukimu peteliške, kai viename borte yra grotas, kitame stakselis. Jachta paprastai mažai pasvyra, tačiau būtina stebėti giką ir saugotis netyčinio halso. Kadangi laivas juda kartu su vėju, vimpelinis vėjas denyje gali atrodyti silpnas net tada, kai tikrasis vėjas stiprus. Greičiui padidinti dažnai keliama speciali pavėjinė burė – spinakeris arba genakeris.

Salonas (kajutkompanija)

Salonas, arba kajutkompanija – pagrindinė gyvenamoji ir poilsio erdvė jachtos viduje, paprastai po deniu. Joje būna sėdimos vietos, sofa ar U formos kampas, valgomojo stalas, spintelės ir vietos daiktams laikyti. Tai tarsi laivo svetainė. Daugelyje nuomojamų jachtų salono stalą galima nuleisti ir paversti papildomu gultu. Angliški žodžiai saloon ir salon reiškia tą pačią erdvę; pirmasis dažnesnis britų, antrasis amerikiečių anglų kalboje. Salone įgula valgo, planuoja maršrutą ir leidžia vakarus. Kai kuriose jachtose čia pat įrengtas navigacinis stalas su jūrlapiais ir prietaisais.

Šotas

Tai lynas, kuriuo valdomas burės kampas vėjo atžvilgiu. Skirtingai nei falas, kuriuo burė keliama, šotas dažniausiai vedamas horizontaliai ir yra pritraukiamas arba atleidžiamas keičiant burės padėtį. Groto šotas tvirtinamas prie giko ir valdo grotą, o du stakselio šotai, po vieną kiekviename borte, valdo stakselį ar genują. Pritraukiant šotą burė artinama prie laivo vidurio, atleidžiant – išleidžiama į šoną. Tinkamas šotų įtempimas yra gero burių derinimo pagrindas. Svarbu nepainioti: šotas nėra burė, tai ją valdantis lynas. Iš angliško termino kilo ir posakis apie palaidus šotus bei nevaldomai plazdančias bures.

Kapitonas

Tai už laivą atsakingas asmuo. Jis priima navigacinius sprendimus ir atsako už laivo bei įgulos saugumą. Jei kartu su jachta samdomas profesionalas, jis yra kapitonas; nuomojantis jachtą be įgulos kapitonu tampa reikiamą kvalifikaciją turintis ir vadovavimą prisiimantis grupės narys. Kapitonui nebūtina visų darbų atlikti pačiam: įgula gali valdyti bures, vairuoti ar padėti naviguoti, tačiau kapitonas prižiūri visą veiklą ir duoda nurodymus. Kursų pavadinimuose sutinkami angliški terminai „Day Skipper“ ar „Skipper Licence“. Saugumo klausimais galutinis sprendimas tenka kapitonui, tačiau geras kapitonas išklauso įgulą ir kuria saugią, malonią aplinką.

Spinakeris

Tai didelė, lengva, balioną primenanti burė, keliama plaukiant pavėjui silpnu ar vidutiniu vėju. Ji dažnai būna ryškiaspalvė ir siuvama iš lengvo nailono. Spinakeris keliamas priešais laivą ir tvirtinamas prie laivapriekio, spinakerio giko arba bušprito, kai vėjas pučia iš užpakalinės laivo dalies. Didelis parašiutą primenantis paviršius pagauna daug vėjo ir gali gerokai padidinti greitį. Simetrinis spinakeris valdomas su giku, o asimetrinis, dažnai vadinamas genakeriu, daugelyje šiuolaikinių kreiserinių jachtų keliamas be jo. Spinakeriui iškelti ir nuleisti reikia gerai suderintų įgulos veiksmų, todėl ramiame nuomos plaukime jis dažniausiai naudojamas tik patyrusios įgulos, o regatose – nuolat.

Dešinysis bortas

Dešinysis bortas – dešinė laivo pusė žiūrint pirmyn, laivapriekio link. Kairysis bortas yra kairėje, dešinysis – dešinėje. Naktį dešinįjį bortą žymi žalias, o kairįjį – raudonas navigacinis žiburys. Angliškas starboard kilo iš seno žodžio, reiškusio vairavimo pusę, nes senovinių laivų vairo irklas būdavo dešinėje. Prasilenkiant burlaiviams svarbi taisyklė: dešiniuoju halsu, kai vėjas pučia iš dešiniojo borto, plaukiantis burlaivis paprastai turi pirmumo teisę prieš plaukiantį kairiuoju halsu. Komanda sukti į dešinįjį bortą reiškia vairuoti dešinėn. Angliška atmintinė primena, kad port ir left turi po 4 raides; lietuviškai patikimiau prisiminti raudoną kairiojo ir žalią dešiniojo borto šviesą.

Laivagalis

Tai galinė laivo dalis, esanti priešais laivapriekį. Burinėje jachtoje čia dažnai yra kokpitas – sėdėjimo ir vairavimo vieta – bei trancas, plokščia galinė korpuso sienelė. Daugelyje šiuolaikinių jachtų laivagalyje įrengta nuleidžiama maudymosi platforma ar įlipimo kopėtėlės, todėl čia patogu maudytis ir lipti į valtį. Laivui judant atbulomis sakoma, kad jis plaukia laivagaliu pirmyn, o angliškas astern reiškia už laivo. Laivagalio švartovas naudojamas galinei laivo daliai pritvirtinti prie krantinės ar švartavimosi vietos. Inkaras paprastai leidžiamas iš laivapriekio, ne laivagalio, kad vėjas ir bangos laikytų laivą saugia kryptimi.

Vendas (posūkis prieš vėją)

Vendas – manevras, per kurį laivapriekis kerta vėjo kryptį, o vėjas pereina iš vieno borto į kitą. Plaukiant prieš vėją tokių posūkių seka leidžia judėti zigzagais tikslo link, nes tiesiai į vėją burlaivis plaukti negali. Vairininkas perspėja įgulą ruoštis, ši pasirengia perkelti stakselio šotus, o tada vairas pasukamas ir pradedamas posūkis. Laivapriekiui kertant vėją burės trumpam suplazda, po to prisipildo kitame borte. Halsas kaip krypties sąvoka nusako ir bortą, iš kurio pučia vėjas, pavyzdžiui, dešinįjį halsą. Jo nereikia painioti su halsiniu burės kampu – apatiniu priekiniu jos kampu. Vendas yra pagrindinis posūkis plaukiant prieš vėją.

Rumpelis (vairalazdė)

Rumpelis, arba vairalazdė – prie vairo ašies pritvirtinta svirtis, kuria dažniausiai vairuojamos mažesnės burvaltės ir jachtos. Stumiant ar traukiant rumpelį pasukama vairo plunksna ir keičiamas laivo kursas. Pradedančiuosius glumina tai, kad rumpelis veikia priešinga kryptimi: stumiant jį kairėn laivapriekis sukasi dešinėn ir atvirkščiai. Daugelyje trumpesnių nei maždaug 30 pėdų kilinių laivų naudojamas rumpelis, o ne vairaratis. Jis paprastas, gerai perduoda vairo apkrovą ir užima mažiau vietos kokpite; nenaudojamą galima pakelti. Rumpelį paleidus jis gali staigiai pasisukti ir sužeisti, todėl jį reikia nuolat kontroliuoti. Ir rumpelis, ir vairaratis galiausiai valdo tą pačią vairo plunksną.

Burių derinimas (trim)

Burių derinimas – burių kampo ir formos reguliavimas, kad jos kuo efektyviau išnaudotų vėją. Burė derinama keičiant šotų įtempimą, o prireikus ir falo, apatinės škatorinos įtempiklio ar šoto vežimėlio padėtį. Tinkamai suderinta burė įgauna taisyklingą aerodinaminio profilio formą, jos indikatoriai plazda tolygiai, o jachta plaukia greičiau ir mažiau pasvyra. Per daug pritraukta arba per laisva burė mažina greitį, didina pasvirimą ar pradeda plazdėti. Bures reikia nuolat perderinti keičiantis kursui, vėjo stiprumui ir gūsiams. Komandos atleisti ar pritraukti šotus padeda tiksliai nustatyti burę. Laivo trimu taip pat gali būti vadinamas svorio pasiskirstymas išilgai korpuso, tačiau kasdienėje buriavimo kalboje dažniausiai turimas omenyje burių derinimas.

Gervė

Tai mechaninis būgnas, suteikiantis jėgos pranašumą traukiant apkrautus lynus, ypač šotus ir falus. Aplink metalinį cilindrą kelis kartus apvyniojamas lynas, o į viršuje esantį lizdą įstatoma rankena. Sukant rankeną galima pritraukti burę, kurios vien rankomis įveikti nepavyktų. Šiuolaikinėse jachtose kelios gervės įrengiamos prie kokpito ar stiebo: pagrindinės valdo stakselio šotus, kitos – falus ar groto šotą. Esant stipriam vėjui gervę sukti sunku, todėl svarbi taisyklinga kūno padėtis. Reketinis mechanizmas leidžia jai suktis viena kryptimi ir išlaikyti įtempimą. Pirštus bei drabužius laikykite atokiai nuo apkrauto lyno, o baigę niekada nepalikite rankenos gervėje. Po įtempimo lynas saugiai fiksuojamas klampe arba lyno stabdikliu.

Priešvėjinė pusė

Priešvėjinė pusė – laivo pusė arba kryptis, iš kurios pučia vėjas. Jei vėjas pirmiausia pasiekia kairįjį bortą, jis yra priešvėjinis. Ši sąvoka priešinga pavėjinei pusei. Įgula dažnai perkelia svorį į priešvėjinį bortą, kad atsvertų laivo pasvirimą, o regatose priešvėjinė jachta pagal taisykles turi laikytis atokiau nuo pavėjinės. Priešvėjinis krantas yra tas, į kurį pučia vėjas ir prie kurio gali kilti bangos; pavėjinis gali atrodyti ramesnis, tačiau link jo dreifuoti pavojinga. Plaukti į priešvėjinę pusę reiškia artėti vėjo krypties link, dažniausiai atliekant vendus. Pasikeitus vėjo krypčiai reikia greitai perderinti bures ir pakoreguoti kursą. Priešvėjinė pusė yra vėjuota, pavėjinė – labiau apsaugota.