Paskutinėje serijoje apie potvynių reiškinius paaiškinome pagrindinį jų susidarymo mechanizmą. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, dabar galime nesunkiai padaryti šias bendras išvadas, gautas iš mūsų supaprastinto modelio:
-
potvyniai maždaug kartojasi du kartus per dieną. Atsižvelgiant į Mėnulio orbitą aplink Žemę, Žemė sukasi aplink savo ašį toje pačioje padėtyje Mėnulio atžvilgiu po 24 valandos ir 50 minutės, taigi teorinis intervalas tarp dviejų potvynių yra 12 valandos 25 minutės;
-
potvynio aukštis arba nuoseklių atoslūgių ir atoslūgių lygių skirtumas priklauso nuo abipusės Žemės, Mėnulio ir Saulės padėties. Didžiausias reikšmes jis pasiekia per jaunatį arba pilnatį(angliškai "pavasario banga"), kai Mėnulio ir Saulės gravitacinė įtaka yra vienodos krypties ir jų jėgos sumuojasi. Priešingai, jis yra mažiausias per pirmąjį ir trečiąjį Mėnulio ketvirtį (silpnasis potvynis; angl. „neap tide“), kai jie yra statmeni vienas kitam. Tačiau iš tikrųjų potvynių ciklas, palyginti su Mėnulio fazėmis, daugumoje vietų vėluoja maždaug dviem dienomis, o tai paaiškinama inercijos poveikiu.
-
Išskirtinai reikšmingi lygio pokyčiai įvyksta ypatingomis astronominėmis aplinkybėmis – pavyzdžiui, per pavasario potvynį, kuris patenka tiesiai į pavasario arba rudens lygiadienį arba šalia jo ("ekvinoktinis pavasario potvynis"), kai Saulė ir Mėnulis yra tiesiai aukščiau . ekvatorius. Įtaką (nors ir nedidelę) turi ir elipsinė Mėnulio kelio aplink Žemę forma, kuomet didžiausia gravitacinė įtaka atsiranda arčiausiai Žemės priartėjimo metu (Mėnulis perigėjuje).
Tikrovė yra gerokai sudėtingesnė
Jei dabar pereisime nuo supaprastinto astronominio modelio prie tikrovės, pamatysime, kad situacija vietomis atrodo visai kitokia. Žinoma, Žemės paviršių sudaro ne tik vandenynas ir tikrai ne visur vienodas gylis.
Žemynai yra didelės kliūtys laisvam vandens judėjimui. Taigi potvynio bangos negali tolygiai judėti per visą planetos paviršių ir turi kažkaip judėti savo ribotoje erdvėje.
Vaizdas 1
Izoliuotos linijos (baltos linijos), žyminčios tą pačią potvynio fazę (valandomis po potvynio piko). Kaip matyti iš paveikslėlio, atskiros sistemos susidaro daugiau ar mažiau uždaruose vandenyno baseinuose (pvz., Šiaurės Atlante), kuriuose yra vienas ar keli centriniai taškai, kuriuose susikerta izoliacijos ir kur paviršiaus judėjimas nėra nulinis. Potvynių bangos iš tikrųjų tam tikra prasme „pasuka“ aplink šiuos taškus. Spalvos rodo skirtumą tarp potvynių ir atoslūgių lygio. (šaltinis: NASA)
Netoli pakrantės taip pat būtina atsižvelgti į jos formos įtaką (pvz., piltuvo formos įlankos, siauri sąsiauriai tarp salų ir kt.), arba vanduo, įtekantis iš didelių upių. Tokios aplinkybės lemia reikšmingus nukrypimus nuo teorinio kurso.
Nors modelis atitiktų potvynio lygio pasikeitimą maždaug 0,5 metrų, kai kuriose srityse yra pokyčių iki 17 metrų, o kitur potvynio judesiai praktiškai nepastebimi. Tas pats pasakytina ir apie laiko intervalus. Nors modelis lemia maždaug 12.5 valandų, randame vietų, kur potvynis pasitaiko tik kartą per 24 valandų ir kita, kur per parą atsiranda du maksimumai, bet jie ženkliai skiriasi vienas nuo kito ir lygio kitimo eiga atrodo visiškai kitaip nei teorinė sinusoidė.
Vaizdas 2
Lygių kitimo kreivės tipiškam pusdieniniam, paros ir mišriam ciklui. (šaltinis: NOAA)
Potvyniai ir atoslūgiai buriavimo praktikoje
Dabar pažvelkime į praktines potvynio reiškinių pasekmes mums, buriuotojams. Jie mums svarbūs dviem požiūriais - patys vandens lygio (ar gylio) pokyčiai ir dėl jų kylančios srovės.
Jūrlapio skaitymas
Kurdami gylius (ir aukščius), kartografai ir jūrininkai dirba su terminais, apibrėžtais toliau pateiktame paveikslėlyje.
Peržiūrėkime juos ir paaiškinkime jų reikšmę:
Vaizdas 3
Atskaitos lygiai, naudojami kartografuojant. (autorius: Pavel Kocych)
HAT – „Didžiausias astronominis potvynis“, arba didžiausias astronominis potvynis, yra vandens lygio aukštis, atsirandantis dėl optimalios dangaus kūnų padėties vienas kito atžvilgiu (žr. anksčiau). Reikia atsiminti, kad realiai vandens lygis gali pasiekti aukštesnį lygį, daugiausia dėl meteorologinių reiškinių įtakos;
MHWS - „Mean High Water Spring“ arba vidutinis vandens aukštis šaltinio potvynio metu;
MHWN - „Mean High Water Neap“ arba vidutinis vandens aukštis atoslūgio metu;
MSL - „Vidutinis jūros lygis“ arba vidutinis arba vidutinis jūros lygis;
MLWN- „Mean Low Water Neap“, arba vidutinis vandens lygis atoslūgio metu;
MLWS- „Vidutinis žemo vandens šaltinis“ arba vidutinis vandens lygis šaltinio potvynio metu;
LAT- „Žemiausias astronominis potvynis“ arba žemiausia astronominė potvynis (vėlgi atkreipkite dėmesį į galimą meteorologinę įtaką).
Skaitydami jūrlapį visada patikrinkite, su kuriuo iš minėtų atskaitos lygių susieti pažymėti duomenys, pavyzdžiui, vandens gyliai, švyturių aukščiai ar prošvaisos po tiltais.
Teritorijose su nežymiais potvyniais (Baltija, Viduržemio jūra...) jie dažniausiai nurodo vidutinį vandens lygio aukštį (MSL). Ten, kur potvynių ir atoslūgių poveikis yra reikšmingas, kaip atskaitos lygis (LAT) paprastai naudojamas mažiausias astronominis atoslūgio gylis aukščiams, kita vertus, vidutinis vandens lygio aukštis potvynio metu. (MHWS). Pažiūrėkite į paveikslėlyje nubrėžtą gylį („Charted gylis“), švyturio aukštį („Charted elevation“) arba požeminį tilto aukštį („Chared vertikali prošvaisa“).
Šis straipsnis buvo sukurtas bendradarbiaujant su Seatime.cz. Jei norite sužinoti apie potvynius ir kitus dalykus, susijusius su jūra ir burėmis, peržiūrėkite mūsų paskaitas ir kursus.
Užsiregistruokite ir gaukite tiesioginę nuolaidą tik nariams! Sutaupykite pinigų su kiekvienu užsakymu
